A

Ą

B

C

Č

D

E

Ė

F

G

H

I

Y

Į

J

K

L

M

N

O

P

R

S

Š

T

U

Ū

V

Z

Ž

kaukė

kauk|ė (1) <br/><b>1.</b> veido uždanga, ppr. vaizduojanti kokį gyvulį ar paukštį;<br/> žmogus su kauke: ~ių balius. <br/><b>2.</b> prk. jausmo, nuomonės ar tikslo slėpimas: ~ę kam nuplėšti, nutraukti(ką demaskuoti). <br/><b>3.</b> tam tikras gaubtas, dedamas ant galvos apsisaugoti nuo nuodingųjų medžiagų. <br/><b>4.</b> gydomasis ar gražinamasis veido aptepas: Kosmetinė k. Medetkų k. K. nuo spuogų kauk|ti, ~ia, ~ė <br/><b>1.</b> išduoti ilgą, tęsiamą garsą (apie šunį, vilką, vėją, sviedinį ir kt.), staugti: Naktimis miške vilkai ~ė. Sniego pūgos ~ia. ~damos lėkė granatos. Neiškenčia kaip šuo nekaukęs (flk.) . <br/><b>2.</b> prk. verkti, zyzti: Ko ~i, nutilk! ~imas (2) : Vilko, patrankų ~imas

Parodyk draugams: Klase.lt Facebook