Alvydas Šeputis

Kaip aš atleidau savo sekretorę... 

Praėjusią savaitę buvo mano gimtadienis, ryte nelabai norėjau keltis.Nulipau žemyn valgyt pusryčių ir vyliausi, kad mano žmona bus maloni ir džiugiai pasakys:- su gimtadieniu!!! Galbūt netgi įteiks kokią dovanėlę.
Kai atėjau į virtuvę, ji vargiai pasisveikino,ką jau kalbėti apie:- su gimtadieniu!.Pamaniau.... na, štai tau ir santuoka, bet vaikai tikrai prisimins!Mano vaikai atėjo pusryčių, bet nepratarė nei žodelio.Taigi kai išėjau į darbą,jaučiausi gan prislėgtas.Kai įėjau į ofisą, manosekretorė Kristina šūktelėjo:- labas rytas, bose, su gimtadieniu!!!!Pasijaučiau kiek geriau, bent kas nors prisiminė. Padirbėjau iki1-mos valandos ir tada į duris pasibeldė Kristina:- Žinote šiandien už lango tokia nuostabi diena ir dar jūsų gimtadienis, gal einam kur pietų,tik jūs ir aš!Aš pasakiau:-  Ačiū, Kristina, tai geriausia ką aš šiandien išgirdau. Einam!Mes išėjome pietauti. Bet mes nėjome, ten kur paprastai lankomės.Mes nuėjome į ramią vietelę su atskiru staleliu Mes išgėrėme porą  martini ir man siaubingai patiko šie pietūs.Kai jau ėjome atgal į biurą, Kristina sako:- Žinote,šiandien tokia graži diena.....Manau mums nereikia grįžti į darbą,tiesa?Atsakiau:- Turbūt, kad nereikia.O ką tu turi omeny?Ji atsakė: einam pas mane namo!Kai atvykom į jos namus, Kristina pasisuko į mane:- Bose, jei jūs nieko prieš, aš sekundėlei užbėgsiu į miegamajį.Aš tuoj grįšiu...Gerai, - biški susinervinęs atsakiau.Ji nuejo miegamajį ir po kelių minučių grįžo nešina milžinišku gimtadienio tortu..........Kartu su mano žmona, vaikais,būreliu mano draugų, kolegų ir visi ėjo dainuodami su gimtadieniu!!!!
O aš tik sėdėjau...Ant sofos.....Nuogas.....